12 Sep Paradantozės gydymas Šiauliuose: kaip elgtis ir kaip to išvengti?

Parodontozė yra lėtinė dantų liga, pasireiškianti dantenų paburkimu, jų spalvos pokyčiais ir kraujavimu, dantys ir dantenos gali tapti paslankūs. Negydoma parodontozė gali lemti ir dantų iškritimą, tad svarbu pasirūpinti, kad ji būtų laiku diagnozuojama.

Kas lemia parodontozę?

Seniau buvo manoma, kad parodontozė yra senyvo amžiaus žmonių liga. Tačiau vis dažniau ji diagnozuojama ir jauniems pacientams. Pagrindinė šios ligos priežastis – tai patogeniniai mikroorganizmai (dantų apnašose ir akmenyse besikaupiančios bakterijos, burnos defektai ir žaizdelės). Parodontoze dažniau serga žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Taip pat parodontozė neretai diagnozuojama sergantiems kepenų ciroze, skrandžio opa, avitaminoze, reumatiniu artritu, cukralige bei lėtiniu gastritu. Šį liga gali išsivystyti ir tuomet, jei dantų protezai yra blogai pritaikyti arba netinkamai nešiojami.

Kainų ir papildomos info žiūrėkite: https://www.dovidenta.lt/paradontoze/

Koks yra paradantozės gydymas?

Paradantozės gydymas – gana ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmiausia odontologas turi įvertinti dantų būklę ir skirti gydymo kursą. Prieš pradedant gydymą turi būti pašalinamos minkštosios ir kietosios dantų apnašos bei nupoliruojamas apnuogintų dantų šaknų paviršius. Susidariusios dantenų kišenės apdorojamos priešuždegiminėmis medžiagomis – tai padės dantenoms grįžti į normalią būseną. Priklausomai nuo dantų būklės, gali būti taikomas chirurginis gydymas, kurio metu bus pašalinti labiausiai pažeisti dantys. Paradantozės gydymas ir jo eiga visada priklauso nuo konkrečios dantų būklės.

Skaitykite apie dantenų ir periodontito gydymą.

Parodontozės profilaktika

Paradantozės gydymas bei profilaktika gali būti taikomas iš įvairių natūralių būdų.

• Jonažolių, medetkų, kraujažolių, gysločių, dilgėlių trinktūros, antpilai ar nuovirai yra populiariausios natūralios priemonės, naudojamos parodontozės gydymui ir profilaktikai;
• Jei kraujuoja dantenos, jas galima trinti druskos ir alūno milteliais (alūnas skatina kraujo krešėjimą);
• Parodontozės gydymui gali būti naudojamas medus su druska (į 20 g medaus įmaišyti 10 g valgomosios druskos). Gauta mase įtrinkite dantenas;
• Rekomenduojama burną skalauti propolio ekstraktu, atskiestu su vandeniu (į stiklinę vandens įlašinkite 20 lašų);
• Dantų žaizdeles padės išgydyti šviežios žemuogės.

Svarbu pakankamai dėmesio skirti ne vien tik dantims, bet taip pat ir dantenoms. Rekomenduojama  profilaktiškai naudoti žolelių nuovirus, kuriais skalaujami dantys ir dantenos, taip pat patartina masažuoti dantenas. Bent kartą per pusmetį apsilankykite pas odontologą, ir tai padės laiku užkirsti kelią parodontozei.

Kaip gydyti paradantozę su profilaktikos priemonėmis

Burnos ligų profilaktika – tai kompleksas priemonių, taikomų ir klinikoje, ir, tai ypač svarbu, namuose. Burnos priežiūra namuose turėtų būti maksimaliai paprasta, greita, bet efektyvi. Ji neturėtų tapti kankinančia, daug galvojimo reikalaujančia rutina, kurios nuolat norisi išvengti. Vaistinėse ir prekybos centruose parduodamų priemonių įvairovė labai didelė. Todėl savo klinikoje atrinkome, mūsų nuomone, tinkamiausias. Svarbiausi atrankos kriterijai: mokslo patvirtintas efektyvumas ir pagrįstas natūralumas.

Natūralumas turi būti pagrįstas, kad netaptume žaliosios, ekologinės, tikrai daug gerų idėjų propaguojančios, bet vis dėlto komercijos aukomis. Pavyzdžiui, kokią dantų pastą pasirinkti: su fluoru ar be? „Žalieji“ pardavėjai sakys, kad fluoras – stiprus nuodas. Jis labai aktyvus halogenų grupės elementas, slopinantis organizmo fermentinę sistemą, pažeidžia kaulus, kartais net dantis ir pan. Remiantis šiuo teiginiu dantų pastos, neturinčios fluoro, siūlomos be išimties visiems, neatsižvelgiant į konkretaus asmens burnos būklę, – tokiam elgesiui tegalima taikyti liaudišką priežodį: „girdėjo varpus skambinant, bet nežino, kurioj bažnyčioj“. Iš tikrųjų fluoras yra nuodinga medžiaga, bet tik tuomet, kai suvalgomas didelis jo kiekis. Tuo tarpu naudojamas burnoje tris minutes, kol mes valome dantis, jis jokios toksinės reakcijos nesukels.

Fluoras prisijungia prie danties audinių ir padaro juos žymiai atsparesnius kariesui. Tai senai įrodyta daugelio mokslinių tyrimų. O valant dantis tik befluorėmis pastomis karieso aktyvumas burnoje nemažėja. Befluorės pastos išvalo dantis, bet nesuteikia jiems didesnio atsparumo atlaikyti šiuolaikinius mitybos įpročius. Mes nuolat užkandžiaujame maistu, kuriame dominuoja angliavandeniai. Kad neliktų vietos nepagrįstoms spekuliacijoms, pabrėžtina, jog tai nepriklausomų ekspertų duomenys. Taigi fluorą reikėtų traktuoti ne kaip bendram, o kaip lokaliam naudojimui skirtą efektyvų vaistą nuo karieso. Kaip ir visi vaistai, jis turi padėti organizmui, turinčiam silpną, genetikos nulemtą grandį, kurios pats organizmas negali sutvarkyti. Kaip vaistas, jis turi būti vartojamas tinkamai. Svarbu, kad geriamame vandenyje fluoro kiekis nebūtų per didelis. Pastos su floru nereikalingos žmonėms, neturintiems jokių dantų pažeidimų arba turintiems tik protezus, įtvirtintus ant implantų. Vaikų dantys turi būti valomi befluorėmis pastomis tol, kol vaikai išmoksta jų nenuryti ir jas išspjauti. Įvertinus netyčinio nurijimo galimybę fluoro koncentracija pastose priklauso nuo vaiko amžiaus.

Svarbios ir kitos dantų pastų sudedamosios dalys: neturėtų būti gleivinę dirginančio natrio laurilsulfato, parabenų. Jei nustatyta periodonto patologija, rekomenduojamos įvairių vaistinių augalų pastos (pavyzdžiui, su arbatmedžiu, alijošiumi). Tad renkantis burnos profilaktikos priemones, reikėtų išklausyti ir specialistų nuomonės, kad įvertinę individualią burnos būklę jie padėtų rasti ekonomiškai efektyviausią sprendimą.